pamūris

pamū́ris sm. (1) K, NdŽ, Skr, Grg, pamūrỹs (3^b) NdŽ žr. pamūrė: 1. To namo kertėse dideli pamūriai Kpč. Pamūriai stov raudingai, ir mūras gul pasileidęs RBRd2,8. 2. K, Skr Žandarai puolė į pamūrius rš. Palei pamūrį pardavinėja obulus Bdr. Norėdamas atremti kryžeivius nuo pamūrių, išpuolęs iš angų pilės, ėmė gelžies eilas kryžeivių trupinti S.Dauk. Kuo geriausiai yra jas (moreles) diegti į pamūrį pietūse S.Dauk. Henrikas pilies pamūryje lūkanojo Gmž. Kazokėlio balti dvarai, žali pamūrėliai KrvD72. 3. N, KII390. 4. cokolis: Namo pamūrį geriausia nudažyti pilkai cemento skiediniu rš.